Rašytiniuose šaltiniuose išlikęs 1778 m. Šiaulių žemės teismo aktas, kuriame minimas Pavirvytės dvaras, kurio savininkai bajorai, Kauno pavieto komisarai (komisaras – žemės ribų klausimu karaliaus skirto komisarų teismo narys) Antanas ir Eufrozina Goževskiai. Šiame dokumente dvarininko namas iškilmingai vadinamas rezidencija ar rūmais. XVIII a. Pavirvytės dvarvietė jau buvo užstatyta pastatais, suformuotas stambus ūkinis vienetas su jam priklausančiais kaimais (Gudų, Žalionės), gyvulių ūkiu, bravoru, karčiama, minimas Marcijanovo palivarkas, 10 fermų, panašių į palivarkus.